Boileris nupirktas, sumontuotas, gražiai kabo savo vietoje. Atrodo, galima pamiršti visą tą vandens šildymo reikalą bent keliolikai metų. Ir tada ateina pirmas normalesnis vakaras. Vienas žmogus nusiprausia duše, antras nueina po jo ir… staigmena. Vanduo jau vos drungnas. O jeigu dar kažkas tuo metu virtuvėje plauna indus, prasideda tikras karšto vandens dalybų čempionatas.

Pažįstama situacija? Ji pasitaiko dažniau, nei norėtųsi. Renkantis boilerį labai lengva pagalvoti maždaug taip: kam mums tas didelis, juk 50 ar 80 litrų tikrai užteks. Be to, mažesnis pigesnis, užima mažiau vietos, o vandens juk vis tiek ne kibirais naudojame. Logiška. Bent jau parduotuvėje. Kasdienybėje matematika kartais pasirodo visai kitokia.

Bėda ta, kad vandens šildytuvai nėra pasirenkami vien pagal principą „kiek žmonių gyvena namuose“. Svarbu ir tai, kaip tie žmonės gyvena. O čia prasideda įdomioji dalis.

Talpa ir galia nėra tas pats

Pirmiausia verta išsiaiškinti vieną dažną painiavą. Boilerio talpa ir jo elektrinio kaitinimo elemento galia reiškia skirtingus dalykus.

Talpa parodo, kiek vandens telpa rezervuare. Pavyzdžiui, 50, 80, 100 ar 120 litrų. O galia, dažniausiai nurodoma kilovatais, parodo, kaip intensyviai elektrinis boileris gali šildyti vandenį.

Todėl galima nusipirkti gana talpų boilerį, kuris vandenį šildys palyginti lėtai. Ir atvirkščiai, mažesnis, bet galingesnis įrenginys savo vandens atsargas gali atkurti greičiau.

Čia ir slypi viena klasikinių klaidų. Žmogus mato didesnį litrų skaičių ir automatiškai nusprendžia, kad problemų su karštu vandeniu nebebus.

Nebūtinai.

Jeigu šeimos nariai vienas po kito eina į dušą, svarbu ne tik sukaupto vandens kiekis, bet ir tai, kaip greitai boileris sugeba pasiruošti kitam naudojimo etapui.

Skaičiuoti žmones neužtenka

Internete nesunku rasti lentelių: vienam žmogui tiek litrų, dviem tiek, keturiems dar daugiau. Jos naudingos kaip pradinis orientyras, tačiau aklai jomis vadovautis nereikėtų.

Kodėl?

Nes keturi žmonės gali turėti visiškai skirtingus įpročius. Vienoje šeimoje visi prausiasi trumpai, indai keliauja į indaplovę, o ryte namuose praktiškai niekas nenaudoja daug karšto vandens. Kitoje keturi žmonės vakare iš eilės eina į dušą, vienas mėgsta stovėti po karštu vandeniu penkiolika minučių, o dar kažkas tuo pat metu plauna keptuves.

Žmonių skaičius tas pats. Karšto vandens poreikis? Visai ne.

Todėl prieš žiūrint, kokie boileriai telpa numatytame biudžete, verta bent kelias dienas sąmoningai stebėti savo įpročius. Kada sunaudojama daugiausia karšto vandens? Ar keli žmonės prausiasi vienas po kito? Ar naudojama vonia? Ar karštas vanduo iš to paties boilerio tiekiamas ir virtuvei?

Šie klausimai gali būti svarbesni už gražią specifikacijų lentelę.

Didžiausias vartojimas svarbiau už dienos vidurkį

Dar viena gudrybė, kuri dažnai pakiša koją, yra vidurkiai. Tarkime, paskaičiuojame, kiek maždaug karšto vandens sunaudojame per parą, ir pagal tai pasirenkame boilerį.

Skamba protingai. Bet boileriui nelabai rūpi, kiek vandens sunaudojote per 24 valandas. Jam daug svarbiau, kas vyksta per intensyviausias 30–60 minučių.

Galite visą dieną beveik nenaudoti karšto vandens, o nuo 20 iki 21 valandos jo prireiks visiems. Štai tada per mažas rezervuaras arba lėtai vandenį atkuriantis šildytuvas ir parodo savo charakterį.

Todėl verta vertinti vadinamąjį piką: didžiausią tikėtiną karšto vandens poreikį per trumpą laiką.

Nepamirškime, kad iš dušo nebėga vien boilerio vanduo

Čia atsiranda dar viena detalė, apie kurią pirkdami boilerį kartais visai nepagalvojame.

Jeigu rezervuare vanduo pašildytas, tarkime, iki maždaug 55–60 °C, duše tokio vandens tiesiai ant savęs paprastai neleisime. Jis maišomas su šaltu vandeniu. Vadinasi, 100 litrų karšto vandens rezervuare nebūtinai reiškia tik 100 litrų komfortiškos temperatūros vandens duše.

Kiek jo realiai gausime, priklausys nuo boilerio temperatūros, įeinančio šalto vandens temperatūros ir pasirinktos dušo temperatūros.

Žiemą skirtumas gali būti ypač juntamas, nes į sistemą patenkantis vanduo būna šaltesnis. Ir staiga boileris, kuris vasarą atrodė visiškai pakankamas, šaltuoju sezonu jau pradeda erzinti.

Smulkmena? Tik iki pirmo šalto dušo.

Didesnis boileris ne visada išsprendžia problemą

Natūrali reakcija po nesėkmingo pirkinio: kitą kartą imsime patį didžiausią.

Tačiau ir tai nėra idealus pasirinkimo metodas.

Didesni vandens šildytuvai užima daugiau vietos, juose laikoma daugiau pašildyto vandens, o pats įrenginys gali kainuoti daugiau. Jei realiai tokio vandens kiekio niekada neprireikia, milžiniškas rezervas tampa tiesiog nereikalingas.

Daug geriau ieškoti balanso tarp talpos, kaitinimo galios ir realių namų ūkio įpročių.

Kartais šeimai labiau tiks didesnės talpos modelis. Kartais galima rinktis mažesnį, tačiau greičiau vandenį pašildantį įrenginį. O tam tikrose situacijose verta apsvarstyti kitokio tipo vandens šildymo sprendimą.

Vieno universalaus atsakymo nėra. Ir tai, tiesą sakant, yra gerai, nes skirtingiems namams reikia skirtingų sprendimų.

Pažiūrėkite į elektros instaliaciją

Norisi galingesnio boilerio? Puiku. Bet prieš perkant reikia patikrinti, ar namų elektros instaliacija tam pasiruošusi.

Kuo didesnė elektrinio kaitinimo galia, tuo didesnė apkrova elektros tinklui. Senesniame name ar bute tai gali tapti ne teoriniu, o labai praktišku klausimu. Todėl prieš pasirenkant galingesnį modelį verta įvertinti elektros įvado galimybes, laidus, apsauginius įtaisus ir gamintojo nurodytus prijungimo reikalavimus. Jei kyla abejonių, saugiausia pasitarti su kvalifikuotu elektriku.

Nusipirkti galingą boilerį ir tik montavimo dieną sužinoti, kad jo negalima normaliai prijungti?

Nelabai smagi staigmena.

Prieš pirkdami užduokite sau penkis paprastus klausimus

Vietoj bandymo iš karto nuspręsti „mums reikia 80 litrų“ pirmiausia pasižiūrėkite į savo kasdienybę.

Kiek žmonių reguliariai naudos karštą vandenį? Ar jie dažniausiai prausiasi vienas po kito? Ar naudojama vonia, ar tik dušas? Ar tas pats boileris aprūpins karštu vandeniu ir virtuvę? Ir kiek laiko galima laukti, kol sunaudotas karštas vanduo vėl bus pašildytas?

Pastarasis klausimas ypač svarbus.

Jeigu namuose gyvena vienas ar du žmonės ir tarp dušų būna ilgos pertraukos, situacija viena. Jeigu keturi žmonės nori nusiprausti per vieną valandą, situacija jau visiškai kita.

Štai kodėl boileriai turėtų būti lyginami ne tik pagal kainą ir litrų skaičių. Specifikacijoje verta ieškoti kaitinimo galios, vandens pašildymo laiko, energijos vartojimo duomenų, šilumos nuostolių ir kitų gamintojo pateikiamų parametrų.

Truputis rezervo dažniausiai praverčia

Jeigu dabartinis karšto vandens poreikis yra ties pasirinkto boilerio galimybių riba, pirkti modelį „lygiai lygiai“ gali būti rizikinga.

Gyvenimas keičiasi. Atsiranda vaikų, dažniau atvažiuoja svečių, pasikeičia darbo grafikai arba vieną dieną kažkas atranda, kad 20 minučių karštame duše yra geriausias būdas užbaigti darbo dieną.

Ir visa kruopšti matematika subyra.

Todėl protingas rezervas gali būti naudingas. Tik rezervas neturėtų reikšti principo „kuo didesnis, tuo geriau“. Tikslas paprastesnis: pasirinkti tokį įrenginį, kuris susitvarkytų ne tik su idealia, bet ir su realistiškai intensyvia diena.

Galiausiai geras boileris yra tas, apie kurį kasdien beveik negalvojame. Atsukame čiaupą ir gauname karšto vandens. Viskas.

O jeigu prieš kiekvieną dušą jau pradedame skaičiuoti, kas prausėsi pirmas, kiek minučių praėjo ir ar galima atsukti virtuvės čiaupą… greičiausiai renkantis kažkur buvo pataupyta ne toje vietoje.

Todėl kitą kartą parduotuvėje verta pradėti ne nuo klausimo „kiek litrų pirkti?“, o nuo daug naudingesnio: kiek karšto vandens mums reikia tada, kai jo reikia labiausiai?

Ir štai čia pasirinkimas tampa gerokai aiškesnis.